- vilkinas
- vil̃kinas, -à adj. (3b) Bt, Kl žr. velkinas: Parėjo lenciūgu vil̃kinas – vaikesas nepaneša Grz. Leka lauku lenciūgu vil̃kinas Šv. Besižvalgydamas sode, pamačiau – iš krūmų išlindo dvi moterys dideliais ryšuliais vilkinos J.Sav. Kiūtino laputelė par tiltą uodegele vilkina kaip šluota LTR(Krtn). | Pagyvenę Rusijoje ir pralobę, jau galutinai pagrįšią Lietuvon turtu vilkini A.Sm. ^ Atejo boba bjauri smurgu vilkinà (ps.) Pj. Vil̃kinas sarmata parejo, be nėko Akm.
Dictionary of the Lithuanian Language.
